- kiaulašeris
- 2 kiaulãšeris, -ė smob. (1) kiaulių šėrikas: Menka dar iš anos kiaulãšerė – tiktai trylekos metų Užv. Nutvėrė tą mergę kiaulãšerę KlvrŽ. Prašykis, kad priimtų pri kiaulašerio už gizelį Bržr. Vaikščio[ja] apskretusi kaip kiaulãšerė Als.
Dictionary of the Lithuanian Language.